„Ar diržas – tik auklėjimo priemonė, ar smurtas?“- šį ketvirtadienį klaus LNK laidos „Valanda su Rūta“ vedėja Rūta Mikelkevičiūtė.
 Aktorės Kristinos Kazlauskaitės prisiminimuose išliko toks tėvo posakis  : „Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“. Aktorė sako, kad jos vaikystės žodyne žodžių : „nenoriu, neisiu, nedarysiu“  nebuvo, nes po to tekdavo paragauti „beržinės košės“.  Tėvui neturėjo reikšmės, kas šeimoje prasikalsdavo, sūnus ar dukra, auklėdavo vienodai. Pačiai Kristinai dėl to jokių nuoskaudų neliko. Atvirkščiai, ji įsitikinusi, kad tėvo diržas daugeliu atveju jai išėjo tik į naudą. Aktorė prisipažįsta, kad savo sūnui, kuris dabar jau suaugęs, taip pat ne kartą buvo paėmusi diržą. „Aišku, geriausia be to apsieti. Nepuoli juk vaiko mušti vos jam kažką ne taip padarius, bandai kalbėtis, aiškintis“. Kristina iki šiol prisimena, kaip dar visiškai mažas jos sūnus pasisavino ir paslėpė motinos pinigus. Tąkart diržo neprireikė, mama diplomatiškai suvaidino skambinanti policijai, ir vaikas ašarų pilnomis akimis prisipažino savo kaltę, o pinigus padėjo ten, iš kur buvo ėmęs.
 Aktorės nuomone, diržas ir smurtas prieš vaiką – du skirtingi dalykai. „ Skirkime bausmę ir smurtą. Aš prieš bet kokį smurtą, bet nemanau, kad tėvai neturi teisės savo vaiko paliesti net pirštu.“
 Žinoma verslininkė Inga Budrienė panašios nuomonės. „Kartais diržas ar bent kepštelėjimas per nagus – tėra vienintelė priemonė susikalbėti su vaiku“, - įsitikinusi Inga. Jos šeimoje – trys sūnūs. Ir visus tenka auklėti skirtingomis priemonėmis. Paauglys yra ragavęs „beržinės košės“.  Du mažieji – vienmečiai, abiems - po ketverius. „ Vienam užtenka žodžio, paaiškinimo, kas galima, ko ne. Kitam – aiškink, neaiškinus, jam tai tekelia juoką. Su juo susikalbu, tik pakėlusi balsą arba pliaukštelėjusi per nagus“.