Nuo pat ekonominės recesijos pradžios atrodo, kad kažkur Sibiro platybėse ar net Europos salonuose nuo Šaltojo karo laikų likę JAV priešininkai turėtų džiūgauti ir rankas trinti: ekonomika griūna, galia pasaulyje mažėja, o gyventojai savo šalimi vis labiau nusivilia.

Ir džiūgavo: Kinija paslaugiai šypsodamasi pradėjo siūlyti pasaulio rinkoms juanį, Rusija tingaus katino letena šmaukštelėjo Gruzijai, o dabar dujų vamzdžiu nešina sliūkina per Turkijos teritoriją. Senutė Europa, kaip ir visos senutės, ėmė niurzgėti apie kapitalizmo pabaigą, būtinas reformas, tačiau galiausiai...ėmė ir užsnūdo eilinį kartą išsiųsdama Lietuvos ūkiui (tarp kitų narių) 30mln. eurų paramą, kuri, eilinį kartą neskaidriai paskirtyta, pasieks vieną kišenę.

Bet kalba juk apie JAV. Amerikiečiai buvo nuoseklūs: pirma, atsikrate J.W. Busho (kaip pasakytų visuomenės ydų kritikas Bruno: „He was sooooo 2001“) ir iškeitė jį į kur kas patrauklesnį politinį produktą B. Obamą (jo tiek daug internete ir jis taip vikriai sugebėjo sugriebti vargšę muselę viename interviu, kad verčia suabejoti, ar tik nėra dar vienas NASA mokslininkų kūrinys. Panašu, kad senesnį modelį nusipirko ir Lietuva). Antroji JAV plano dalis- paspausti dešinę leteną Rusijai, pamasažuoti pėdas Kinijai…O kai visi patenkinti-šast (ar tikrai tiesa, kad ir “pyst” dabar jau galima naudoti?) ir kilsteli JAV ekonomika! Na gerai, gal ne kilsteli, bet lėčiau traukiasi: liepos pabaigos duomenimis, S&P/Case-Schiller kainų indeksas 20-yje didžiausių JAV miestų pirmą kartą ėmė ir pakilo, pakilo ir nedidelių namų pardavimas (net 11%), Federalinis rezervas savo ataskaitose taip pat informuoja, kad padėtis stabilizuojasi.

Tačiau ar iš tiesų JAV taip sėkmingai sveiksta nuo ekonominės impotencijos? Žmonės, išgasdinti tokio nuomukio vis dar taupo. O jei taupo- reiškia neperka. O jei neperka, reiškia ekonomikai negerai. Kita vertus, ne visi ir pirkti turi už ką- JAV nedarbo lygis skirtinguose regionuose šiuo metu 9,5%-10%. “Matėm ir blogiau”- pasakysit. Matėm. Tačiau jei Lietuvis neranda darbo, jis griebia ritualinę lazdą (liaudyje “beisbolke” vadinama. Veikiausiai tūlo lietuvio potraukis lazdoms likęs dar nuo Briedžių Briedės laikų) ir važiuoja į Airiją. O štai vargšas amerikietis pajudėti negali. Ir ne dėl antsvorio, o todėl, kad sustingusi būsto rinka: jei parduosi, gausi mažiau nei banko paskola, todėl ir sėdi visi namie. 

Panašu, kad JAV norint atgauti pasaulio vadovo karūną teks augti dar stipriau nei iki krizės. O nuo tokios minties ir kinų akys plečiasi ir visi putinai vysta (medelis toks!).Tačiau ar įmanoma? Gal greičiau JAV seka Vokietijos pavyzdžiu ir skleidžia socialinę reklamą apie savo ekonomiką tikėdamasi, kad žmonės patikės jos kilimu ir padės kilti toliau? Pabaigos pradžia- neabejotinai. Tačiau kas baigsis?