Dainininkas Andrius Mamontovas ką tik grįžo iš tragedijos ištiktos Japonijos, kur savo kailiu patyrė jausmą, kuomet po kojomis virpa ir dreba žemė - tuomet jis buvo devintame Osakos miesto viešbučio aukšte.  

Tačiau Andriui Mamontovui žadą atėmė ne pats žemės drebėjimas, o japonų elgesys katastrofos akivaizdoje. Nė vienas japonas nepuolė į paniką. Visi įsijungė televizorius ir atidžiai stebėjo, sekė naudingą ir gyvybiškai svarbią informaciją. Nepaisant baisios katastrofos Japonijoje, visi ir toliau dirbo savo darbą, gyvenimas nesustojo.

Andrius Mamontovas prisimena jį nustebinusį Japonijos mobilaus ryšio operatoriaus pranešimą. Lietuvos verslininkams toks elgesys ko gero ilgai dar nebus suvokiamas: „Kai tik įvyko žemės drebėjimas, už kelių minučių į mano telefoną atėjo žinutė: „Dėl stichinės nelaimės „roamingo“ paslauga nemokama“. Japonijos operatoriai padarė paslaugą, jie suprato, kad žmonės skambins, o ryšys brangus. Niekas nepuolė daryti biznio, tai yra galvojimas apie kitą ir šito labiausiai reikia išmokti mums“.

Andrius Mamontovo ragina ir savo tautiečius mokytis iš darbščiųjų japonų. Ši tauta savo laimėjimus iškovojo kruopštumu, sąžiningumu ir pagalba vienas kitam. Tačiau kodėl lietuviai, gyvendami šalyje, kur nėra nei didelių žemės drebėjimų, nei kitų kataklizmų, per dvidešimt metų niekaip negali atsistoti ant kojų.