Iš vakaro Vytenį Pauliukaitį apšaukusi gaidžiu, Andrių Paulavičių – Jėzumi Kristumi Hitlerio žvilgsniu, Oksanai Pikul išrėžusi,  kad jos grožis – ne profesija, „Kviečiu šokti“ komisijos narė Ieva Šimukauskienė iš ryto atsikėlė garsi. Telefonas lūžo nuo seniai matytų draugų ir giminystės ryšiais nutrūkusių giminių žinučių bei komentarų internete. Bet šokėja, aktorė ir pedagogė Ieva Šimukauskienė dar niekada nepasigailėjo sakanti tai, ką galvoja.

- Ieva, turbūt pavydite Oksanai Pikul grožio?

- Tai, kad nėr ko. Turiu viską, ką turi Oksana ir ne ką prastesnio, priešingai, natūralesnio. Man ir grožis, kaip ir menas patinka tas, kuris yra „ne formatas“. Oksana graži moteris, tačiau aš asmeniškai nebūčiau linkusi žavėtis tokiu grožiu. Graži moteris man yra Penelope Cruz. Ir ne vien dėl savo išvaizdos – ji puiki aktorė. Gražios išorės negana, reikia turėti vidinio šarmo. Palyginkime, Rūta Mikelkevičūtė, kaip ir Oksana – taip pat blondinė, bet kaip ji spinduliuoja vidine charizma!

- Bet kodėl Vytenis – gaidys?

- Jis pirmasis mus su kita komisijos nare, Lina Chadkevičiūte, išvadino vištomis. Po mūsų komentarų sakė pasijautęs kaip vištidėje. Kaip suprantu, mes ten ne kalbėjome, o kudakavome (juokiasi). Čia buvo tik juokai. Labai gerbiu Vytenį Pauliukaitį, jis nepaprastai didis savo srities profesionalas ir iš jo reikia tik mokytis.

- Į ką labiau panašus Paulavičius – į Jėzų Kristų ar į Hitlerį?

- Kol kas jis – du viename ir dar neaišku, kuri pusė atsiskleis: romantiškoji, švelnioji ar griežtoji.

- Ar dera komisijos narei alpti dėl vieno iš dalyvių? Kitaip nepavadinsi Jūsų komentarų apie Rimo Valeikio šokį.

- Bet kokia raumeninga jo nugara! Ach... (alpsta) Čia buvo trumpa moteriška silpnybė. Nepavadinčiau Rimo vieninteliu projekto lyderiu. „Kviečiu šokti“ konkurse stipri ir Rūta Mikelkevičiūtė, ir Vilija Matačiūnaitė, ir Andrius Paulavičius, tačiau kažką prognozuoti būtų pernelyg anksti ir netgi klaidinga. Kaip praktika, rodo komisijos ir žiūrovų nuomonės dažnai skiriasi radikaliai.

- Šių žmonių gyvenimas su šokiu susisiejo vos prieš kelis mėnesius. Nuo kiek metų Jūsų gyvenime atsirado šokis?

- Nuo penkerių. Baigiau baletą  Čiurlionio menų gimnazijoje, tuo metu šokau Operos ir baleto teatre. Tačiau supratau, kad baletas varžo mano kūrybinę laisvę ir įstojau į aktorinį meistriškumą Muzikos ir teatro akademijoje. Baigiau V.Bagnovo vadovaujamą kursą kartu su aktoriais Mariumi Jampolskiu, Egle Driukaite, Brigita Arsobaite ir kt.  Tik baigus studijas gavau pasiūlymą vėl šokti. Taip pradėjau savo būvimą teatre ne tik kaip aktorė, bet  šiuolaikinio šokio šokėja.  Išvažiavau į Kauną ir keletą metų  šokau vienoje garsiausių modernaus šokio trupių – „Auroje“. Baigusi  Teatro edukologijos magistro studijas, gavau pasiūlymą grįžti į Vilnių ir Pedagoginiame universitete vadovauti Teatro edukologijos bakalauro programai. Iki šiol dėstau būsimiems teatro mokytojams bei devintus metus vadovauju  vaikų menų studiją „Terra bella“. Savo pašaukimu laikau pedagoginį darbą.

- Nebešokate ir nebevaidinate?

- Ir šoku ir vaidinu, tačiau meninę veiklą pavadinčiau hobiu. Esu  laisvai samdoma atlikėja.  Naujausi mano kūrybiniai darbai yra spektaklis „Premjera“ Gyčio Ivanausko teatre bei  V. Bartulio oratorija (rež. J. Arčikauskas). Vasarą  sulaukiau pasiūlymo dalyvauti tarptautiniame netradiciniame kūrybiniame projekte, kurį vienys fotografija, šokis, garsas ir vaizdas. Šiuo metu baiginėjami derinti formalumai ir su nekantrumu laukiu beprasidedančių repeticijų.  Šokau pas tokius užsienio choreografus, kaip Sanja Tropp, T. Mc Lorg, C.Morgan, Sally Donaldson. Taip pat teko dirbti su garsiausiais  Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjais.  Mano filmografijoje yra keletas filmų --  „5 dienų avantiūra“, „Vilniaus getas“, „Koletė“ , „Velnio aritmetika“. Pastarojo filmavime kino aikštelėje toko dirbti su garsiomis Holivudo aktorėmis Kirsten Dunst bei pernai metais šį pasaulį palikusia Brittany Murphy.

- Nesigailite išgarsėjusi per vieną vakarą?

- Sakyti, pastabas studentams, yra mano kasdienis darbas. Šokau, vaidinau dvidešimt metų, bet tik nusifilmavusi vienoje laidoje gavau begalę seniai nematytų draugų, giminių ir pažįstamų skambučių. Vieni gyrė, kad  buvau tiesmuka su  Pikul, kiti gėdijo, treti megino išsiaiškinti tikrąsias ašarų priežastis.  Darbą TV komisijoje aš priimu kaip kūrybinį iššūkį. Komisijos darbe yra nemažai teatro. Ji  yra to paties šou dalis.

- Jūsų pavardė –  beveik tokia pati garsi, kaip Arūno Valinsko.

- Klausiate, kas man Ramūnas Šimukauskas? Mano brolis! Artimas žmogus, beveik giminė (kvatojasi). Palikime intrigą.